Tema

Pandemija pakeitė miestus

Miestų aplinką smarkiai paveikė netikėtai užklupusi globali pandemija ir pakitę visuomenės poreikiai: sutriko įprasta miestų rutina, pasikeitė darbo ir poilsio erdvių balansas, atsirado naujų, lengviau pasiekiamų, socialinių paslaugų ir socialių erdvių poreikis. Nors dalis senųjų įpročių grįžo, nemažai pokyčių rado nuolatinę vietą šiandieniniame mieste: vis labiau vertiname vietines rekreacines erdves, gyvenamajai aplinkai artimiausią viešąją erdvę – kiemus ir gatves siekiame dar labiau pritaikyti pėstiesiems, namuose atsirado vietos darbui, sportui ir mokyklai. Pandemija taip pat sustiprino bendruomenes, primindama, jog senstanti ir ekonomiškai silpnesnė visuomenės dalis vis dar yra labai pažeidžiama. Klausiame, kaip vystyti miestus po pandemijos: ar mažėjantys būstai turi sutalpinti didesnę programą? Ar tolstančios nuo centro ir socialinių paslaugų gyvenvietės yra pajėgios užtikrinti gyvenimo kokybę? Ar tankinami miestai nepraras reikalingos erdvės poilsiui? Kaip šių pokyčių kontekte užtikrinti bendruomenių gyvenimo kokybę?

Karas ir miestai

Įtemptas geopolitinis kontekstas ir karas Ukrainoje primena, kaip svarbu užtikrinti šalies energetinę ir ekonominę nepriklausomybę nacionaliniu lygmeniu, tačiau ne mažiau svarbu kurti atsparius miestus, galinčius savarankiškai užtikrinti kokybišką gyvenimą esamiems ir naujiems gyventojams. Neplanuotai greitai padaugėjus naujų gyventojų, miestai patiria didelį būsto, socialinių paslaugų bei darbo vietų poreikį. Tad kyla klausimas, kaip privačios ir viešos erdvės, verslai, socialinės paslaugos ir institucijos galėtų prisitaikyti prie netikėtai besikeičiančio poreikio, kokios kokybės mes tikimės iš savo naujos aplinkos?

Klimato kaita miestuose

Galiausiai rekordinės karščio bangos miestuose, sausros, liūtys, vėtros bei kitos stichinės nelaimės nuolat primena, jog įprasti urbanistinio planavimo metodai privalo keistis, o miestai turi proaktyviai skatinti teigiamus klimato pokyčius: vykdyti tvarią plėtrą, gerinti mikroklimatą, skatinti tvaresnio visuomenės judėjimo ir energijos vartojimo įpročius.

Lietuvos miestų privalumai

Nepaisant šių iššūkių, miestų gyvenamoji aplinka turi begalę neišnaudoto potencialo: didžioji dalis Lietuvos miestų turi gerai išvystytą socialinę infrastruktūrą, o jų didžiausias turtas – laisvas neužstatytas plotas, kuris turi potencialą įgalinti kokybišką teritorijų transformaciją. Miestų gatvės turi erdvės būti patogios ne tik automobiliams, dviračiams bei pėstiesiems, bet ir gerinti mūsų miestų mikroklimatą virsdamos žaliomis arterijomis. Galiausiai miestų savivalda gali gerinti aplinkos kokybę užduodama kokybinius kriterijus naujai plėtrai, vykdydama tvarios plėtros strategijas ir visokeriopai skatindama darnų judumą.

XVI Lietuvos urbanistinio forumo metu ieškosime atsakymų į šiuos klausimus ir diskutuosime apie architektūros ir urbanistikos kokybę bei jos pritaikymą besikeičiančiame geopolitiniame, ekonominiame ir klimato kontekste.