XII-OJO URBANISTINIO FORUMO DIRBTUVĖS

1. Miestų kompaktiškumas architektūros kokybės kontekste

Organizatorius: Lietuvos Architektų Rūmai ir Lietuvos Architektų Sąjunga. 

Moderatorius: Daiva Veličkaitė (LAR),  Giedrė Ratkutė (LAS), Donatas Baltrušaitis (LRBP)

Aprašymas:

Miestų kompaktiškumas – svarbus teritorijų plėtros principas, glaudžiai susijęs su racionaliu išteklių naudojimu, teritorijų prieinamumu, transporto srautų efektyvumu. Kompaktiškumo idėja, kartu su šiuolaikinės urbanistikos diskursu, teikia pirmenybę intensyvumui, o ne dispersiškumui, bendruomeniškumui, o ne privatumui, paskirčių maišymuisi, o ne atskyrimui.

Klausiame ir diskutuojame: kas yra kompaktiškas miestas, kokie jo parametrai ir teikiama nauda gyvenamajai aplinkai? Kodėl Jungtinių Tautų darnaus vystymosi gairėse, EK urbanistinės politikos dokumentuose, kompaktiškų miestų indikatorius yra vienas svarbiausių planuojant teritorijas? O kaip į kompaktiškumo principo taikymą reaguoja architektūros kokybės aspektai?

Lietuvos Respublikos architektūros įstatyme išskirta dešimt architektūros kokybės kriterijų. Šių dienų praktika rodo, kad minėti kriterijai skirtingų interesų grupių – verslo, architektų, visuomenės, institucijų – yra interpretuojami skirtingai ir savaip. Pažanga siekiant kompaktiško miesto modelio, kaip geriausiai tinkančio darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti, gali būti pasiekta jeigu į kiekvieną plėtros projektą valdžia, bendruomenės bei profesionalai žvelgs kūrybinai ir komunikuos tarpusavyje.

Tikslas – siekti aiškumo, atrasti sąlyčio taškų architektūros kokybės kriterijų suvokime, jų taikymo ir ypač – tarpusavio derinimo galimybėse.

Diskusijoje bus klausiama:

  • Kompaktiškas miestas: siekis gyventi kuo tankiau, siekis suvaldyti padrikas urbanistines struktūras ar siekis gyventi darnioje aplinkoje?
  • Kompaktiškumo kriterijų suderinamumas: kaip siejasi JT kompaktiškumo kriterijai ir architektūros kokybės kriterijai įtvirtinti LR architektūros įstatyme?
  • Architektūros kokybės aspektai: kaip šie kriterijai reaguoja į kompaktiškumo principo taikymą planuojant miestus ir konkrečias teritorijas?

 2. Visuomenės dalyvavimas miestų vystyme: ar galime judėti darnumo link per nedarnius santykius?

Organizatorius: Aplinkos ministerija.

Moderatorius: Rėda Brandišauskienė ir Karolis Kinčius, AM 

Aprašymas:

Darnus miestas – tai ne tik efektyvus ir aplinkosaugai jautrus ekonominis variklis. Tai idėjų, talentų, piliečių židinys, turintis savo identitetą, savastį, kultūrą. Tarptautiniai įsipareigojimai, rekomendacijos ir geroji praktika patvirtina, kad visuomenės dalyvavimas yra vienas iš pamatinių darnaus miestų vystymo elementų.

Tarptautines tendencijas siekiame atliepti ir Lietuvoje, tačiau susiduriame su eile praktinių, kultūrinių ir teisinių iššūkių, kylančių dėl pasitikėjimo institucijomis stokos, konfliktinių situacijų ir kt. Nepaisant to, kartu galima pasidžiaugti pastaraisiais metais įvykusiu augimu. Visuomenės dalyvavimo miestų vystyme svarba ir būtinybė iš esmės nebekvestionuojama, o praktines problemas aktyviai kelia ne tik pavieniai piliečiai ir bendruomenės, kurių susitelkimas ir įtaka nuolat auga, bet ir kitos suinteresuotos šalys. Investuotojai, įprastai suvokiami kaip vieni galingiausių vystymo proceso dalyvių, pripažįsta savo pažeidžiamumą dėl konfliktų, įsiplieskusių mažiausiai tinkamu laiku – kuomet jau prisiimti įsipareigojimai ir atliktos investicijos. Efektyvių interesų derinimo įrankių bei procedūrų pasigenda ir savivaldybės. Teisės aktų rengėjai supranta, kad tinkamam dalyvavimui užtikrinti nepakanka įpareigojančių taisyklių, būtinas geranoriškumas ir tam tikri įgūdžiai. Esama situacija netenkina iš esmės visų interesų grupių, todėl laikas susitelkti ir drauge ieškoti ir mokytis, kaip per visuomenės dalyvavimą trumpiausiu keliu eiti link sutarimo ir darnos, o ne konflikto.

Dirbtuvėse nekelsime klausimo, ar visuomenės dalyvavimas reikalingas – siūlysime laikyti tai vertybine nuostata ir diskusijos prielaida. Dirbtuvėse sieksime kvestionuoti stereotipus, ieškosime atsakymo, kaip tinkamai išnaudoti visuomenės dalyvavimo potencialą, išvengti konfliktų. Kaip, būnant skirtingais ir derinant įvairius interesus bei prioritetus, nesusipriešinti, nesiimti manipuliacijų, neprarasti jautrumo ir kantrybės, kada ir kaip priimti darnius sprendimus? Kokius ir kam turime užduoti klausimus, į kuriuos atsakę per darnius santykius galėtume judėti link darnesnių miestų?

Tikslas – išryškinti skirtingų interesų grupių bendradarbiavimo svarbą siekiant įtraukaus miestų vystymo ir atrasti kylančių konfliktų priežastis bei jų efektyvius prevencijos ir sprendimo būdus.

Dirbtuvėse bus klausiama:

  • Miestų vystymo dalyviai: kas yra ir kas turėtų būti pagrindiniai dalyviai ir sprendimų priėmėjai, koks jų indėlis ir ko tikėtis iš kitų? Ar nepaliekame ko nors nuošalyje?
  • Procesas: kokios turėtų būti darnaus bendradarbiavimo prielaidos, sąlygos ir taisyklės?
  • Konfliktų sprendimas: kaip darniai spręsti jau kilusias konfliktines situacijas, teisinius ginčus?

3. Ar planavimas gali užtikrinti prieinamą būstą?

Organizatorius: Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija. 

Moderatorius: Mindaugas Statulevičius, LNTPA

Aprašymas:

XXI a. būsto samprata pasaulyje keičiasi iš esmės. Būstas, o ypač mieste, nebėra vien tik namai mums iki šiol įprasta reikšme – tai jau dalis mišrios integruotai užstatytos aplinkos (angl. build environment). Kultūriniai, demografiniai, užimtumo pokyčiai visuomenėje diktuoja gyvenimo ritmą, kuriame būstas įgauna naujas reikšmes ir reikalavimus. Jis tampa ir darbo, susitikimų, dalinimo ekonomikos simboliu (angl. sharing economy). Ar mūsų miestai suplanuoti ir pasirengę atliepti šiuolaikinio miestiečio lūkesčius? Akivaizdu, kad vis dažniau kyla diskusijos – ar kuriami projektai turi ieškoti itin lankčių sprendimų, norėdami sukurti tinkamą gyventojui produktą, kuris nebuvo numatytas ar įvertintas miestų planavimo dokumentuose, statybos techniniuose reglamentuose ar higienos normose. Ar mes pasirengę priimti iššūkį normatyvus keisti, reaguodami į gyvenimo urbanizuotoje aplinkoje pokyčius, o gal pokyčių laisvės neturėtų būti tiek daug, nes ji gali tapti nevaldoma ir sukurti dar didesnes įtampas (infrastuktūrines, socialines)?

Vienas būsto prieinamumo kriterijų yra galimybę jį įpirkti – todėl diskusijoje klausime ar planavimas pasitarnauja šiam tikslui, ar stereotipiškai mąstydami neužkertame kelio gimti originaliems, kompaktiškiems ir darniam miestui skirtiems sprendimams. Diskusijoje paliesime tiek socialinius, kultūrinus, etinius gyvenimo ir sugyvenimo mieste aspektus, tiek sieksime sprendimų, kuriuos norminius aktus reiktų keisti atveriant galimybes būsto mieste prieinamumui.

Prieinamas būstas ir tinkamai atlyginamas užimtumas – svarbiausi klausimai kuriuos jauni išsilavinę žmonės kelia sau priimdami sprendimą likti savo aplinkoje ar išvykti ieškoti geresnės gyvenimo kokybės į kitą miestą, rajoną ar svetur. Todėl užduosime klausimą ir ieškosime sprendimų, ar sudarome prielaidas sulaikyti juos Lietuvoje ir turime ką pasiūlyti grįžtantiems. Ar nepamirštame vyresniosios mūsų gyventojų kartos – kokie būtini sprendimai augančiam skaičiui vyresnių ir vienišų žmonių.

Tikslas – išklausyti skirtingus interesus turinčių grupių  – savivaldybių, planuotojų ir architektų, verslo, studentų ir jaunimo organizacijų – nuomones, bei diskusijoje atrasti tvarius ir pamatuojamus sprendimus miestų planavimo ir normavimo įrankiais užtikrinti aukštą gyvenimo kokybę.

Dirbtuvėse bus klausiama:

  • Kokie būtini sprendimai šiuolaikiškam būstui kompaktiškame mieste?
  • Kaip rasti santykį tarp prieinamos ir sveikos, komfortiškos gyvenamosios aplinkos?
  • Ką galime pasiekti kartu būsto prieinamumo užtikrinimui?

 4. Miestų partnerystės

Organizatorius: Lietuvos Urbanistinių Inovacijų Tinklas. 

Moderatorius: Martynas Marozas ir Augustas Makrickas, LUIT

Aprašymas:

Prastėjanti šalies demografinė situacija ir socio-ekonominiai rodikliai verčia kalbėti ne apie augimą, o apie tvarų regionų traukimasi ir resursų konsolidaciją. Savivaldybės konkuruoja tarpusavyje siekdamos pritraukti gyventojų ir investicijų, viešojoje erdvėje dominuoja du naratyvai: taškinės sėkmės istorijos, arba priekaištai dėl neveiklumo ar prasto valdymo efektyvumo. Akivaizdu, kad badymas pirštais ir kaltinimai nieko neduos, todėl verta klausti: ar įmanoma užtikrinti mūsų miestų, miestelių ir regionų ateitį konsoliduojant resursus  ir skatinant savivaldybių administracines ribas peržengiantį bendradarbiavimą? Tikime, kad plataus masto miestų ir miestelių koalicijos gali jiems padėti konkuruoti su stipresniais teritoriniais vienetais, o kartu pagerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę ir stabilizuoti prastėjančius socio-ekonominius rodiklius.

Savivaldybės, veikdamos kartu, galėtų formuoti mažų gyvenamųjų teritorijų sąjungas, pagrįstas vietos konteksto ir poreikių supratimu, išgrynintomis specializacijomis ir realiais infrastruktūros vystymo planais. Geresnis ir patogesnis susisiekimas leidžia didinti gyventojų mobilumą, o tai leistų apriboti migraciją į didmiesčius.

Tikslas – apsvarstyti ir aptarti įvairius miestų partnerystės modelius bei išgryninti, kurie iš šių modelių būtų priimtini Lietuvos miestams, miesteliams ir kaimams.

Diskusijos metu klausiama:

  • Koks galėtų būti gyvenamųjų teritorijų partnerystės modelis?
  • Kaip pagerinti gyventojų mobilumą?
  • Kaip sąžiningai, logiškai ir priimtinai perskirstyti turimus resursus?

 5. Kaip Lietuvos miestai gali prisitaikyti prie neišvengiamos klimato kaitos?

Organizatorius: Aplinkos ministerija. Moderatorius: Gintarė Krušnienė, Kristina Simonaitytė, Mindaugas Žolynas, AM

Aprašymas:

Pripažįstame, kad vis ryškesnės pasaulinės klimato kaitos tendencijos verčia keistis ir miestus, o jų planuotojus ir projektuotojus ‒ kitaip pažvelgti į aplinkos formavimo būdus ir priemones. Sunkiai nuspėjamos sezonų kaitos datos, sniego dangos nepastovumas ir vasaros karščių pikai, vis dažnėjančios ir intensyvėjančios liūtys, upių potvyniai ir gatvių užtvindymai, invazinės rūšys verčia ieškoti naujų, taip pat ir žaliosios infrastruktūros (angl. green infrastructure) priemonėmis paremtų sprendimų. Naujieji ekologiniai iššūkiai neturėtų riboti (darnaus) miestų vystymosi, o kaip tik skatinti kurti kokybiškesnę gyvenamąją aplinką. Aplinkos kokybę lemia ir miestų ir gyvenviečių planuotojų, projektuotojų ir nekilnojamo turto vystytojų gebėjimai įgyvendinti sprendimus, labiausiai atitinkančius darnaus vystymosi poreikius, didinančius miestų atsparumą gamtinėms grėsmėms ir besiremiančius ekosistemų teikiamomis paslaugomis (angl. ecosystem services): geriamojo ir paviršinio vandens apvalymas natūraliose ekosistemose, pastatų ir viešųjų erdvių apsauga nuo didėjančios saulės radiacijos apželdinant, natūralūs kritulių vandens srautų suvaldymo būdai ir kt.

Tikslas – formuoti naują požiūrį į miestų žaliosios infrastruktūros funkcijas ir jos paskirtį, įskaitant atsparumo klimato kaitai ir kitoms gamtinėms grėsmėms didinimą; taip pat stiprinti tarpsektorinį bendradarbiavimą ir visuomenės įtraukimą į šios veiklos organizavimą.

Diskusijos metu klausiama:

  • Kokios priemonės būtų aktualiausios skatinant Lietuvos miestų atsparumo klimato kaitos keliamoms grėsmėms didinimą?
  • Kai kalbame apie žaliąją infrastruktūrą, kokį mastelį turime omeny? Miesto, gatvės ar individualaus objekto?
  • Kaip atrasti teisingą balansą tarp žaliosios infrastruktūros ir techninių sprendimų siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos?

6. Kompleksinių energinio efektyvumo sprendimų integravimas remiantis Lietuvos savivaldybių patirtimi

Organizatorius: Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) su Housing Initiative for Eastern Europe (IWO) Berlynas, Vokietija ir INSAR consult. Diskusija vyks vokiečių k. su vertimu į lietuvių k.

Aprašymas:

Kvartalai – svarbus miesto plėtros planavimo lygmuo. Kompleksinis kvartalų atnaujinimas apima energinio efektyvumo sprendimų integravimą: energijos tiekimą (grindžiamą atsinaujinančia energija), nuosavų automobilių poreikio mažinimą mieste, naudojimosi viešuoju transportu skatinimą, pastatų energinio efektyvumo didinimą ir infrastruktūros atnaujinimą, socialinius gerbūvio kūrimo aspektus.
Kvartalų atnaujinimo programų kūrimas ir įgyvendinimas reikalauja savivaldybių administracinių resursų. Taip pat teritorijų planavimo sistema turėtų apjungti skirtingų sričių strategijas bei integruotis į bendrą plėtros planą. Darnus miestų kvartalų atnaujinimas turi būti vykdomas bendradarbiaujant svarbiausioms suinteresuotosioms grupėms.

Tikslas – Išklausyti įvairių suinteresuotų grupių nuomones ir apsvarstyti keliamus iššūkius ir pasiūlymus bei aptarti savivaldybių lygmenyje pradėtą įgyvendinti miestų kvartalų atnaujinimą.

Diskusijos metu klausiama:

  • Koks yra ir turėtų būti savivaldybės vaidmuo ir kompetencijos miestų atnaujinimo planavime?
  • Kokių administracinių resursų reikalauja kvartalų atnaujinimo įgyvendinimas savivaldybėse?
  • Kaip pagrindinės suinteresuotosios grupės turėtų būti įtrauktos į miestų kvartalų atnaujinimą?